Duona – vienas seniausių žmonių valgių. Mūsų protėviams ji buvo šventa. Duona buvo garbinama ir naudojama kaip vaistas nuo daugelio ligų. Šiais laikais parduotuvėse galime rasti daugybę duonos rūšių ir retai besusimąstome, kaip ji ateina iki mūsų stalo. Man ir klasės draugams buvo smalsu sužinoti, koks gi duonelės kelias, kaip ji kepama? Tad, kai mums pasiūlė nuvažiuoti į Šlyninkos vandens malūną, visi noriai sutikome. Skaityti daugiau »

Teka, srovena gyvenimo upė. Vaikai gimsta, užauga, palieka tėvų namus. Išskrenda kaip tie paukščiai, suka savo šeimų lizdus, augina jau savo vaikus. Kartais atvyksta aplankyti savo tėvų… O kai užaugina vaikus, sugrįžta į tėviškę ir nutaria pasilikti. Juk čia šaknys, čia gimtieji namai, jaunystės takai ir takeliai vingiuoja, motulė sengalvėlė savo patirtį dosniai dalina. Skaityti daugiau »

Tik trys kilometrai nuo Zarasų miesto, važiuojant Vencavų kryptimi, kairiajame Nikajos upės krante stovi beveik tris šimtmečius menantis Šlyninkos vandens malūnas. Nors jo girnų nebesuka upelio vanduo, tačiau malūnas nenustoja malęs miltų iki šių dienų – jo įrengimai sukami elektros. Tai unikalus technikos paveldo statinys, su išlikusia autentiška įranga. Čia yra valcai, kruopinė, akmeninės girnos, piklius, maišų kėlimo ratas. Skaityti daugiau »