Teka, srovena gyvenimo upė. Vaikai gimsta, užauga, palieka tėvų namus. Išskrenda kaip tie paukščiai, suka savo šeimų lizdus, augina jau savo vaikus. Kartais atvyksta aplankyti savo tėvų… O kai užaugina vaikus, sugrįžta į tėviškę ir nutaria pasilikti. Juk čia šaknys, čia gimtieji namai, jaunystės takai ir takeliai vingiuoja, motulė sengalvėlė savo patirtį dosniai dalina.

Taip atsitiko ir Šlyninkos malūnininkės Stefanijos Malakauskienės šeimoje. Grįžo dukra Regina su vyru Stasiu į gimtąją erdvę ir apsigyveno, nutarė pastatus rekonstruoti, kad anūkai, proanūkiai galėtų iš didmiesčių atvažiavę tyro oro gurkštelėti, prie savo šaknų prisiliesti. Dirbo, triūsė ir nerimo… Juk malūnas – tai erdvė, kur nuolat žmonės šurmuliavo: miltus, kruopas malė, valcavo. Ir nutarė naujieji malūno šeimininkai atgaivinti tą šurmulingąją dvasią. Sumanė edukacinę programą vykdyti – parodyti, kaip iš malūne sumaltų miltų galima duonos, blynų išsikepti, o prie šių kaimiškų skanėstų ir sviesto suplakti bei sūrį suslėgti.

Į tokią edukacinę ekskursiją birželio 8d. popietę išvyko ir Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos mokytojos. Susėdo penkiolika moterų į savo automobilius ir nurūko. Vos keli kilometrai – jau ir malūnas, prie Nikajos upelio bestūksąs. Vanduo gaudžia, malūno girnos sukasi, kepamos duonos kvapas ore sklando. Ponas Stasys kepėjėlių rankas nuplovė, ponia Regina mokė, kaip skardą klevo lapais iškloti, duonos kepaliukus ir tešlos suformuoti, į krosnį pašauti. Kol duonelė kepė, šeimininkas malūną ir jo aplinką parodė, įvairiausių istorijų apie čia gyvenančius kipšiukus papasakojo. Pakvietus prie vaišių stalo ekskursantės ir duonos su medumi ir naminiu sviestu ragavo, ir sūrio su agrastų uogiene skanavo, ir kvapios arbatos iš malūno apylinkių žolelių gėrė, senolės Stefanijos liaudies medicinos receptų klausėsi. Džiaugėsi senoji malūnininkė savo vaikais, anūkais ir proanūkiais, spinduliavo šviesą ir išmintį.

Išvažiavome duonos kepalėliais apdovanoti, sotūs, pakilios nuotaikos. Gera buvo prisiliesti prie mūsų tėvų ir senelių gyvenimo dvasios ir išminties. Tikime, jog šaunūs malūnininkai dar ilgus metus dalysis tuo paveldu ir atgaivinamu turtu su mūsų ir kitų kraštų žmonėmis.

Aušra Pupeikienė, Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja