Užgavėnės prie senojo Šlyninkos vandens malūno

Zarasų krašte tris šimtmečius gražuolė Nikaja savo kairiajame krante suko senojo Šlyninkos vandens malūno girnas. Dabar jau senokai tai daro elektra ir daugelis šią rajono įžymybę buvo bebaigę pamiršti. Šis unikalus technikos paveldo statinys yra su išlikusia autentiška įranga. Malūne yra valcai, kruopinė, akmeninės girnos, piklius, maišų kėlimo ratas. Visai neseniai Regina Veselienė ir Stasys Sutkauskis atgaivino senojo malūno šlovę. Jų dėka ir buvo įkurta bendruomenė „Šlyninkos vandens malūnas“. Bendruomenės aktyvistai mielai priima visus norinčius čia pabuvoti, yra puiki proga pasižiūrėti kaip malami grūdai, sumalus maišyti tešlą, o po to židinyje ant žarijų kepti blynus. Malūne galima pasivaišinti kvapnia kaimiška duona, skaniais sūriais, kvapnia žolelių arbata. Šio malūno bendruomenė atgaivina ir senovines šventes, tradicijas.

Šiemet pirmą sykį Regina ir Stasys, Štadvilių bendruomenės vadovas Arvydas Veikšra, kiti aktyvistai surengė gražią šventę, sukvietė ir mažus, ir didelius į Gavėno graudų apraudojimą, čigonų festivalį. Svarbu visiems buvo smagiai patriukšmauti, pašėlti, trypti, žiemą iš Zarasų krašto išprašyti ir greičiau pavasarį prišaukti. Dainininkai ir šokėjai savo dainomis ir šokiais aštrius žiemos dantis dilino. „Žydelis“ per šventę vaikščiojo, sunkiu savo gyvenimu skundėsi. O čigonių apdarai ir grožis visus traukte traukė. Tačiau siautėjo „kišenvagiai“, tad dairytis į „čigones“ buvo pavojinga. Susirinkusius Užgavėnių dalyvius linksmino Zarasų kultūros centro muzikantai. Patraukė ir tradiciniai Užgavėnių personažai Lašininis ir Kanapinis, jie ilgai tarpusavyje kovojo, kol nugalėjo liesasis Kanapinis.

Vaikams buvo surengtas tikra čiuožykla, visiems buvo smagu leistis nuo stataus kalno. Ši atrakcija buvo tokia smagi, kad daugelis vaikučių niekaip negalėjo išleisti tėvelių į namus. Vaikai, vydami žiemą, voliojosi sniege, mėtėsi gniūžtėmis, taip pat kartu su visais šoko bei dainavo. Užteko pramogų ir suaugusiems. Visai netoli buvo trasa keturračiams motociklams. Patyrę vairuotojai vežiojo ekstremalaus sporto mėgėjus. Ir vaikai, ir suaugę mėgavosi važiavimo kaimiškomis rogėmis malonumais. Važnyčiotojas Juozas Oznanskas vos spėdavo suktis, nes norinčių išbandyti tokį važiavimą irgi buvo daug. Važiuojantys rogėmis per lauką, stengdavosi iš jų išvirsti ir pasivolioti sniege, kad esą bus derlius geresnis. Žodžiu, visi buvo išradingi, linksmi ir šmaikštūs. Dalyvius šildė ne tik puiki nuotaika, smagūs atrakcionai, bet ir Užgavėnių laužas, besikūrenantis ugniakuras.

Viliojo žmones ne tik pramogos, bet ir Užgavėnių blynai. Jų buvo įvairiausių rūšių – Užgavėnių, Antikriziniai, Smetoniški… Nuo pat ryto lyg vijurkai sukosi šeimininkės. Žinojo, kad svečių bus labai daug, o šventės organizatoriai buvo pasiryžę visus dalyvius ne tik puikiai pavaišinti, bet ir sočiai pamaitinti. Išsaugoti senovės maginę priemonę, kad jei sotus žmogus per Užgavėnes, tai garantuota, jog būsimas derlius bus geras ir visų laukia sotus gyvenimas. Šeimininkė Regina Veselienė jau šventės pradžioje užgarantavo, kad iš šventės žmonės pagal tradiciją sugrįš su kietesniais pilvais nei galvomis. Be skaniausių blynų džiugino nuostabi ir karšta čiobrelių arbata, nepakartojama žirnienė, kvapniausi mėsos gaminiai su tikra vaikystę primenančia kaimiška duona. Smaližiai turėjo progos paragauti ir gardžiai pagamintos kiaulės galvos mėsytės, kurią pjaustė štadvilietė Stasė Budzilienė.

Šventė paliko neišdildomus įspūdžius – dideliems, mažiems, saviems ir svečiams. Tačiau tik taip charakterizuoti šį renginį būtų maža. Tai buvo unikalus bendruomenės „Šlyninkos vandens malūnas“ ir Štadvilių bendruomenės renginys, kuriuo įstengė ne tik pateikti unikalią pramogą, bet ir nustebinti visus dalyvius, kad ir dar negausios ir gležnos kaimo bendruomenių rankos ir pečiai sugeba pakelti tokią didelę naštą. Drauge nieko neįveikiamo nėra.

Petras IVANOVAS

informacija: www.zarasai.net